Įvertinusi reikšmingus globalios ir vidaus ekonomikos pokyčius Ūkio ministerija 2009 metų pradžioje parengė Ekonomikos skatinimo planą (ESP), skirtą ekonomikos nuosmukiui sušvelninti ir pasaulinės krizės pasekmėms Lietuvos ūkiui sumažinti.
Ūkio kritimas jau buvo prasidėjęs, o į pasaulio ekonomikos krizės sūkurį Lietuva pateko nesukaupusi rezervų, todėl svarbiausias ESP uždavinys buvo sušvelninti ekonomikos smukimą. Planą 2009 m. vasario 25 dieną po viešo aptarimo ir svarstymo su asocijuotomis verslo struktūromis patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Plano priemonės pradėtos įgyvendinti 2009 m. kovo ir balandžio mėnesiais, kai paskelbti konkursai finansiniams tarpininkams atrinkti. Vos po 10 savaičių nuo plano patvirtinimo – 2009 m. gegužės 4 d. – vienas iš bankų patvirtino pirmąją paskolą iš Ekonomikos skatinimo plane numatytų verslo finansavimui skirtų lėšų. Per kalendorinius metus (2009 m. gegužės–2010 m. balandžio mėn.) pradėjo veikti visos ESP priemonės.
Priešingai negu Vakarų valstybėse, kur skatinimo paketais buvo siekiama aktyvinti vartojimą, Lietuvos ESP priemonės buvo skirtos įmonių konkurencingumui didinti. Vartojimą skatinusios Vakarų šalys jau 2009–2010 m. sandūroje susidūrė su problema, kai pabaigus skatinimo programas atskirų sektorių sunkumai atsiskleidžia dar didesniu mastu. Lietuvos ESP priemonės siekia ilgalaikio poveikio – jos ne trumpam laikui paskatina vartojimą, o padeda ilgalaikio įmonių konkurencingumo pagrindą. Būtent eksporto atsigavimas, kuris ir padėjo pamatą ekonominės situacijos Lietuvoje stabilizavimuisi, demonstruoja, kad siekis stiprinti ilgalaikį įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje yra teisingas.
Reikia pabrėžti, kad Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas. Tai lemia procedūrų sudėtingumą ir ilgesnę trukmę, todėl ne visos ESP priemonės pradėjo veikti vienu metu. Taip pat ne visos ESP priemonės trumpuoju laikotarpiu išryškėjo kaip vienodai efektyvios – priemonių įvairovė ir buvo sukurta, siekiant maksimaliai praplėsti paramos galimybių spektrą. Kol kas sunkiai progresuoja daugiabučių namų renovavimas. Tačiau daugiau kaip 430 viešosios paskirties objektų yra renovuojami už daugiau kaip 915 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, suteikiant darbą, įvairiais vertinimais, apie 20 000 statybininkų. Kaip „prieškrizinė“ priemonė nepasiteisino JEREMIE verslo kreditavimo programa, tačiau iki šiol verslo įmonės turi galimybių pasiskolinti iš labai gerai veikiančio Atviro kreditų fondo.
Lietuvos ekonomikai atsigaunant, Ūkio ministerija kreipia ypatingą dėmesį į smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą. Įgyvendinamos verslumo ir ekonominio skatinimo priemonės, padedančios kurti ir išlaikyti daugiau darbo vietų, skatinančios eksportą. Parengtos ir įgyvendinamos modernios užimtumo rėmimo priemonės, padedančios darbo rinkoje sukurti ir išlaikyti darbo vietas (verslo pradžios kreditai, darbo vietų steigimo finansavimas, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas, „Verslo laiptų“ projektu inicijuojama šeimos verslui patogesnė veiklos forma – mikroįmonė ir kt). Be abejo, gerai veikiančios, ūkiui parašiutą krizės laikotarpiu išskleidusios ESP priemonės bus tęsiamos, o probleminės pertvarkomos, siekiant vienintelio tikslo: užtikrinti ilgalaikę Lietuvos ūkio ir verslo plėtrą per inovacijas, aukštos pridėtinės vertės gamybą, paslaugų sektoriaus plėtrą.